Kiek realiai nuvažiuoja elektrinis sunkvežimis: visų serijinių modelių gamintojo nurodoma rida, praktinis nuokrypis žiemą, dėl krovinio ir reljefo, sąnaudos kWh/100 km ir kaip apskaičiuoti patikimą dienos maršrutą.
„500 kilometrų rida“ parašyta prospekte. Sausį, pilnai pakrautam, per kalvotą ruožą – 370. Abu skaičiai teisingi – tik jie matuoja skirtingus dalykus. Kam reikia planuoti elektrinio sunkvežimio dienos maršrutą, reikalinga antroji vertė. Iš ko susideda gamintojo nurodoma rida, koks realus nuokrypis ir kaip iš abiejų apskaičiuoti patikimą dienos ratą.
Sunkvežimių gamintojų nurodoma rida nėra standartizuota kaip WLTP lengviesiems automobiliams. Paprastai ji nurodoma 40 tonų sąstatui palankiomis sąlygomis: lygus kelias, vidutinė temperatūra, pastovus greitis, pilnai išnaudota naudingoji baterijos talpa.
Iš to galima atvirkščiai apskaičiuoti gamintojo laikomą sąnaudų lygį. Pavyzdys – Volvo FH Aero Electric: 780 kWh nominali talpa, iš jų apie 700 kWh naudojama (apie 90 procentų), padalinus iš 700 km gamintojo nurodomos ridos gaunama apie 100 kWh/100 km. Tai realistiška geriausia vertė – bet vis tiek geriausia vertė.
Puspriekabių vilkikai 40 t, duomenys pagal IAA Transportation 2026. Pirmas skaičius – gamintojo nurodyta rida, antras – iš jo apskaičiuotos sąnaudos:
Sąnaudų intervalas – nuo 100 iki 118 kWh/100 km – didesnis, nei atrodo: per 120 000 km per metus 18 kWh skirtumas kas 100 km, esant 24 ct/kWh kainai, siekia apie 5 200 eurų per metus.
Didžiausia atskira dedamoji. Baterijos temperatūrą reikia palaikyti, kabiną šildyti, šaltyje didėja riedėjimo pasipriešinimas, o pašildymas prieš išvažiavimą naudoja energiją – idealiu atveju iš įkrovimo stotelės, ne iš baterijos. Kas pašildymą atlieka prijungęs prie tinklo, dalį nuokrypio atgauna.
Tuščia puspriekabė važiuoja kitaip nei 26 tonos krovinio. Poveikis mažesnis nei dyzeliniam, nes rekuperacija dalį papildomo darbo stabdant atgauna – bet poveikis vis tiek yra.
Gera žinia: nuokalnėje rekuperacija nemažai atgauna. Bloga žinia: tik iki baterijos įkrovos ribos. Jei prieš ilgą nuokalnę baterija jau beveik pilna, sunkvežimis nebegali pilnai rekuperuoti ir turi naudoti darbinius stabdžius – ta energija tada prarandama.
Oro pasipriešinimas auga kvadratiškai. Kas važiuoja 89, o ne 80 km/h, sunaudoja pastebimai daugiau – elektriniam sunkvežimiui lygiai taip pat kaip dyzeliniam, tik ridos čia nepapildysi degalinėje.
Gamintojo nurodoma rida minus 15–30 procentų – intervalas, kuriuo galima remtis planuojant maršrutus. Konkrečiai:
Kas planuodamas maršrutą ima apatinę intervalo ribą, o skaičiuodamas ekonominį naudingumą – viršutinę, retai klysta.
Prieš pradedant serijinį pardavimą Mercedes-Benz eActros 600 buvo išbandytas 6 500 km maršrutu per Šiaurės Europą žiemos sąlygomis, vežant 40 tonų krovinį – be to, iš viso 15 000 km per 22 Europos šalis. 2026 m. pirmieji du tokie sunkvežimiai Lietuvoje pradėti eksploatuoti vienoje iš didžiausių Baltijos šalių logistikos bendrovių, „Finėjas Group“, kuri valdo apie 1 700 sunkvežimių. Tai rodo, kad šaltojo klimato eksploatacijos patirtis su serijiniais modeliais jau kaupiasi ir regione, ne tik laboratorinėmis sąlygomis.
Ridos diskusija beveik visada sukasi apie 40 tonų sąstatą. Motorinės transporto priemonės su kėbulu važiuoja lengvesnės ir atitinkamai sunaudoja mažiau – todėl praktikoje dažnai patogesnės:
Lemiamas klausimas – ne kiek toli sunkvežimis nuvažiuoja, o ar jis vakare grįžta į savo kiemą. Transporto priemonė su 400 km praktine rida ir įkrovimu naktį depe ekonomiškai naudingesnė nei ta, kuri turi 600 km, bet kelyje turi krautis viešai: krovimas savo depe kainuoja apie 24 ct/kWh, viešas greitasis krovimas sunkvežimiams – apie 48 ct.
Ir net jei dienos maršrutas viršija ridą, tai nebūtinai reiškia prarastą laiką. 400 kW CCS stotelė per 45 minutes įkrauna apie 300 kWh – kaip tik tiek, kiek trunka privaloma vairavimo pertrauka pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Krovimo laikas, patenkantis į pertrauką, nekainuoja nieko papildomai.
Elektrinė puspriekabė su varančiąja ašimi ir nuosava baterija (300–600 kWh) papildomai stumia sąstatą ir prie elektrinio vilkiko prideda 300–500 km papildomos ridos. Prie dyzelinio vilkiko ta pati technologija vidutiniškai sutaupo 40 procentų kuro – todėl daugeliui esamų parkų elektrinė puspriekabė yra greitesnis pirmasis žingsnis nei naujas sunkvežimis.
Pirmoji bateriją naudojančių puspriekabių vilkikų karta su 300–400 km rida keičiama antrąja karta su 600–720 km – MAN eTGX, Volvo FH Aero Electric, Scania su baterija už kabinos. Pirmosios kartos transporto priemonės nepraranda funkcijos, tačiau praranda vietą pasiūlymų palyginime. Kas pradėjo eksploatuoti elektrinį sunkvežimį 2023 ar 2024 metais, pardavimo momentą turėtų planuoti veikiau prieš naujosios kartos plitimą nei po jo.
Kiek jūsų transporto priemonė verta šiandien – dyzelinė ar elektrinė – parodo nemokamas įvertinimas, pagrįstas realiais pardavimais; po to privalomus pasiūlymus pateikia daugiau nei 1 500 patikrintų prekybininkų ir eksportuotojų iš daugiau nei 35 šalių – komercinio transporto pardavimas su „truckoo“.
2026 m. serijiniai modeliai nurodo 500–720 km esant 40 t bendrajai masei. Praktikoje realu tikėtis 15–30 procentų nuokrypio, tai yra apie 380–560 km priklausomai nuo modelio. Motorinės transporto priemonės su kėbulu dėl mažesnės masės patogesnės.
15–25 procentais. Priežastys – baterijos temperatūros palaikymas, kabinos šildymas ir didesnis riedėjimo pasipriešinimas. Dalį nuokrypio galima atgauti, jei transporto priemonė prieš išvažiavimą pašildoma prijungta prie tinklo – tuomet energija imama iš įkrovimo stotelės, ne iš baterijos.
Skaičiuojant pagal gamintojų duomenis – 100–118 kWh/100 km esant 40 t, praktikoje veikiau 115–140 kWh. Lengvesnės motorinės transporto priemonės – nuo 55 kWh (7,5 t) iki 95 kWh (26 t) kas 100 km.
Mažiau, nei tikėtasi, nes nuokalnėje rekuperacija dalį atgauna – bet tik iki baterijos įkrovos ribos. Jei prieš ilgą nuokalnę įkrova jau aukšta, sunkvežimis negali pilnai rekuperuoti ir turi naudoti darbinius stabdžius; ši energija prarandama.
Planuojamiems dienos maršrutams iki maždaug 450 km su grįžimu į depą – taip, be papildomo krovimo. Ilgesniems – su vienu CCS sustojimu 45–60 minučių, kuris didžia dalimi sutampa su privaloma vairavimo pertrauka. Dažniausiai riboja ne pats sunkvežimis, o sunkvežimiams tinkamų krovimo taškų prieinamumas maršrute.
Prie elektrinio vilkiko – 300–500 km papildomai, priklausomai nuo baterijos dydžio (300–600 kWh). Prie dyzelinio vilkiko ta pati technologija vidutiniškai sutaupo 40 procentų kuro. Puspriekabė kraunasi naktį depe santykinai nedidele galia.
Gabriel Böhm yra truckoo GmbH direktorius – skaitmeninės platformos, kuri iš naujo apibrėžia komercinių transporto priemonių prekybą Europoje. Aistringai domėdamasis inovacijomis ir efektyvumu, jis formuoja strateginę kryptį ir skatina veiklos meistriškumą, kad pardavėjai ir pirkėjai būtų sujungti protingiau, greičiau ir skaidriau.
Daugiau praktinių žinių apie pardavimą, vertinimą ir dokumentus.
Pakanka registracijos liudijimo, ridos ir nuotraukų. Patikrinti prekiautojai teikia įpareigojančius pasiūlymus, Jūs sprendžiate – nemokamai ir su truckoo kaip sutarties partneriu.
.svg){kind=logo}